B2B rinkodara Lietuvoje ilgą laiką buvo vertinama labiau pagal pavienius veiksmus nei pagal bendrą sistemą. 2022 m. „We Are Marketing“ – pirmoji specializuota B2B rinkodaros agentūra Lietuvoje – atliko tyrimą, kuriame 188 įmonės pasidalijo, kaip planuoja, finansuoja ir vertina savo rinkodaros veiklą. Rezultatai atskleidė rinką, kurioje nėra vieno nusistovėjusio veikimo modelio, o tarp ambicijų ir realių rinkodaros praktikų išlieka nemažai spragų.
Tyrimas aktualus B2B rinkodaros vadovams, įmonių vadovams ir pardavimų komandoms, norinčioms įsivertinti savo veiklą platesniame kontekste. Kokie iššūkiai dažniausi? Kiek įmonės investuoja į rinkodarą? Kokias priemones renkasi ir kaip matuoja rezultatus? Nėra vieno teisingo B2B rinkodaros modelio. Tačiau yra duomenų, kurie padeda suprasti, kur esate šiandien ir ką galite daryti geriau.
Ačiū tyrimo dalyviams, kurie skyrė laiko klausimyno užpildymui – jūsų visų dėka galime susipažinti su rezultatais.
Kokia B2B rinkodara įmonei kuria daugiausia vertės?
Pažįsta klientą ir rinką
Padeda giliau suprasti klientus, jų poreikius ir visą rinkos kontekstą.
Veda per pirkėjo kelionę
Subtiliai edukuoja, sudomina ir įtikina pirkėją kiekviename sprendimo etape.
Komunikuoja išskirtinumą
Įtikinamai parodo įmonės stiprybes ir sprendimus klientų problemoms, kuriant pasitikėjimą.
Augina verslą
Jos dėka įmonė auga, inovuoja, drąsiai žengia į naujas rinkas ir stiprina konkurencines pozicijas.
Tyrimo metodologija ir imtis
Apie tyrimą: kaip tyrėme B2B rinkodarą Lietuvoje
2022 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais vykdytame „We Are Marketing“ tyrime dalyvavo 188 Lietuvoje ir už jos ribų veikiančios įmonės. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokius rinkodaros uždavinius sau kelia B2B įmonės, su kokiais iššūkiais susiduria, kokias priemones naudoja, kaip paskirsto biudžetus ir vertina veiklos efektyvumą.
Tyrime dalyvavo skirtingo dydžio ir įvairiuose sektoriuose veikiančios organizacijos. Didžiausią respondentų dalį pagal metines pajamas sudarė įmonės, kurių apyvarta siekė 10–50 mln. Eur (22 %). Dar 16 % nurodė 2–5 mln. Eur, o 13 % – 5–10 mln. Eur metines pajamas. Pagal veiklos sritis daugiausia respondentų atstovavo pramonės ir gamybos sektoriui (20 %), IT ir telekomunikacijų sektoriui (18 %) bei prekybai (10 %).
1. Didžiausi B2B rinkodaros iššūkiai
Pagrindiniai B2B rinkodaros iššūkiai
– specifiškumas, sprendimų priėmimo kompleksiškumas
B2B rinkodara iš esmės skiriasi nuo komunikacijos vartotojams. Pirkimo sprendimas dažnai apima kelis žmones, ilgesnį vertinimo procesą, didesnę finansinę riziką ir poreikį pagrįsti pasirinkimą konkrečia verslo nauda.
Tai atsispindi ir tyrimo rezultatuose: 66 % respondentų didžiausiu iššūkiu nurodė savo veiklos srities specifiką ir sprendimų priėmimo kompleksiškumą.
Kai potencialiam klientui neužtenka vieno pokalbio ar reklaminio pranešimo, rinkodara turi padėti jam suprasti problemą, įvertinti galimus sprendimus, sumažinti abejones ir pagrįsti investiciją. Tam reikia ne tik pasiekti auditoriją, bet ir gerai išmanyti jos poreikius bei pirkimo procesą.
Pagrindinius barjerus rinkodaros efektyvumui geriausiai atskleidžia savo efektyvumą blogu laikančių įmonių iššūkiai
Įdomus skirtumas išryškėja pažvelgus į įmones, kurios savo rinkodaros efektyvumą vertina prasčiausiai. Šioje grupėje žmogiškųjų išteklių trūkumą nurodė 55 %, biudžeto trūkumą – taip pat 55 %, o strateginio požiūrio trūkumą – 55 %.
Palyginti su visais respondentais, biudžeto ir strateginio požiūrio trūkumas šioje grupėje išryškėja gerokai dažniau. Tai nereiškia, kad vidiniai resursai vienareikšmiškai lemia rinkodaros sėkmę.
Vis dėlto rezultatai leidžia kelti svarbų klausimą: kiek įmonės pastangų skiria rinkos sudėtingumui įveikti, o kiek – savo pačių darbo organizavimui, prioritetams ir strategijai gerinti?
2. RINKODAROS EFEKTYVUMO VERTINIMAS
B2B rinkodaros efektyvumas
vertinamas pagal pardavimus, bet ne
visą kuriamą vertę
Dauguma tyrimo dalyvių savo rinkodaros veiklą vertino teigiamai. 57 % respondentų teigė, kad rinkodara veikia gerai – yra kur augti, tačiau pasiekiama daugiau nei pusė išsikeltų tikslų. Dar 10 % įmonės B2B rinkodaros efektyvumą įvertino puikiai.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo pozityvūs. Vis dėlto savęs vertinimas nebūtinai atspindi vienodą efektyvumo sampratą. Vienai įmonei sėkmė gali reikšti didesnį žinomumą, kitai – daugiau užklausų, o trečiai – išaugusias pajamas ar pelningumą.
Jeigu organizacijos neturi bendro susitarimo, kokį rezultatą rinkodara turi pasiekti, teigiamas vertinimas dar neatsako į klausimą, ar investicijos iš tiesų prisideda prie verslo augimo.
Beveik 7 iš 10 respondentų rinkodarą savo įmonėje vertina gerai arba puikiai.
Didesnis biudžetas nebūtinai reiškia geresnius rezultatus
Tyrimas atskleidė įdomų niuansą: didžiausius rinkodaros biudžetus turinčios įmonės nebūtinai savo veiklą vertina geriausiai. Tarp įmonių, kurių metinis rinkodaros biudžetas viršijo 250 tūkst. Eur, 88 % rinkodarą vertino gerai, tačiau nė viena jos neįvertino puikiai. Tuo metu 100–250 tūkst. Eur biudžeto grupėje 13 % respondentų savo rinkodarą įvertino puikiai.
Vien biudžeto dydžio nepakanka, kad galėtume spręsti apie rinkodaros sėkmę. Prieš didinant investicijas verta atsakyti į tris klausimus:
- Kokio verslo rezultato siekiame?
- Kokie rodikliai parodys pažangą?
- Kaip žinosime, kurios priemonės veikia?
Jeigu šių atsakymų nėra, didesnis biudžetas gali tiesiog padidinti vykdomų veiklų apimtį, bet nebūtinai pagerinti jų rezultatą.
Prasčiausiai savo rinkodarą vertino įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekė 1 mln. Eur. Šioje grupėje gerai arba puikiai rinkodarą vertino 55 % respondentų. Tai dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad rinkodaros efektyvumą verta vertinti ne atskirai nuo įmonės situacijos, bet kartu su jos tikslais, resursais ir galimybėmis.
Svarbiausia ne tai, kiek veiklų įmonė vykdo ar kiek pinigų joms skiria. Svarbiausia – ar jos susietos su aiškia kryptimi, nuosekliai įgyvendinamos ir vertinamos pagal iš anksto sutartus kriterijus.
3. ĮMONIŲ UŽDAVINIAI RINKODARAI
Lietuvos B2B rinkodara vis dar
labiau orientuota į žinomumą nei į
pelno augimą
Kokio rezultato iš rinkodaros tikisi Lietuvos B2B įmonės? Tyrimo atsakymai pasiskirstė gana tolygiai. 35 % respondentų svarbiausiu rinkodaros uždaviniu įvardijo prekės ženklo žinomumo didinimą, 33 % – pardavimų ir verslo partnerių, pavyzdžiui, atstovų, palaikymą, o 24 % – pelno generavimą. Dar 8 % nurodė kitus prioritetus.
Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos B2B rinkoje nėra vieno dominuojančio rinkodaros modelio. Vienos įmonės daugiausia dėmesio skiria žinomumui, kitos – pardavimų komandų poreikiams, o trečios tiesiogiai orientuojasi į pelną.
Nė vienas iš šių uždavinių savaime nėra neteisingas. Problema atsiranda tuomet, kai įmonė vienu metu tikisi visko, tačiau neapsisprendžia, kas yra svarbiausia ir kaip skirtingi rinkodaros veiksmai prisidės prie bendro rezultato.
Lietuvos ir tarptautinė praktika: skirtingi prioritetai
Tarptautinių tyrimų apžvalgoje pateikiamas ryškus kontrastas. Joje 67 % rinkodaros veiksmų siejama su pelno generavimu, 26 % – su pardavimų ir prekybos partnerių palaikymu, o tik 7 % – su prekės ženklo žinomumo didinimu.
Lietuvos tyrime pelno generavimą kaip svarbiausią uždavinį nurodė 24 % respondentų, pardavimų palaikymą – 33 %, o žinomumo didinimą – 35 %.
Šis palyginimas atskleidžia skirtingą prioritetų pasiskirstymą, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad lyginami atskiri tyrimai, kurių metodikos ir imtys gali skirtis.
Esminė įžvalga nėra ta, kad žinomumas nereikalingas. Stiprus prekės ženklas padeda potencialiems klientams lengviau atpažinti įmonę, suprasti jos pasiūlymą ir ja pasitikėti. Tačiau žinomumas turėtų būti dalis platesnės sistemos, kuri padeda pritraukti tinkamus klientus, palaikyti pardavimus ir kurti verslo vertę.
Rinkodara – tik pardavimų pagalbininkė ar strateginė funkcija?
46 % Lietuvos įmonių rinkodarai priskyrė taktinį, pardavimų palaikymo vaidmenį, o 44 % nurodė, kad ji atlieka aktyvesnį vaidmenį. Taktinis vaidmuo dažnai reiškia konkrečių pardavimų poreikių įgyvendinimą: paruošti pristatymą, sukurti reklaminę kampaniją ar atnaujinti komunikacijos medžiagą. Strateginis vaidmuo prasideda tuomet, kai rinkodara dalyvauja nustatant augimo kryptį, suprantant klientus ir planuojant, kaip įmonė konkuruos rinkoje.
Įdomu tai, kad įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekė 1 mln. Eur, dažniau nurodė strategiškai bendradarbiaujančios rinkodaros ir pardavimų komandas – 39 %, palyginti su maždaug 29–30 % didesnių įmonių grupėse.
Rinkodaros užduotis – ne pasirinkti tarp žinomumo ir pardavimų, o sukurti ryšį tarp jų. Žinomumas padeda patekti į potencialaus kliento akiratį, tačiau tolesni veiksmai turi padėti jam suprasti vertę ir priimti sprendimą.
Organizacijos dydis negarantuoja brandesnio rinkodaros valdymo – kartais mažesnė komanda gali veikti kryptingiau.
4. RINKODAROS ILGALAIKĖ KRYPTIS
Tik ketvirtadalis Lietuvos įmonių turi
patvirtintą ilgalaikę B2B rinkodaros
strategiją
Dauguma turi pozicionavimo kryptį, tačiau ne visos ją yra užrašiusios
Tyrimo duomenimis, 39 % įmonių turėjo aprašytą pozicionavimo strategiją, o dar 36 % teigė savo pozicionavimą išsigryninusios, bet neužrašiusios. 14 % nurodė, kad pozicionavimą dar vysto, o 11 % jo neturėjo. Taigi 75 % respondentų pozicionavimą jau buvo išsigryninę arba turėjo aprašytą strategiją, o tyrimo apibendrinime ši dalis suapvalinta iki 76 %.
Nors pozicionavimo strategijas turi daugelis (76%), ilgalaikis planavimas – retenybė (26%).
Tačiau aiškiai suprasti, kuo įmonė nori būti žinoma, dar nereiškia turėti konkretų planą, kaip šį pozicionavimą įtvirtinti rinkoje.
Neužrašyta strategija gali likti skirtingai suprantama tarp vadovų, pardavėjų ir rinkodaros specialistų. Tuomet komunikacija tampa nenuosekli, o kasdieniai sprendimai priklauso nuo to, kas tuo metu atrodo aktualiausia.
Ilgalaikis planavimas – tik mažumos praktika
Tik 26 % respondentų nurodė turintys patvirtintą 3–5 metų rinkodaros strategiją. 39 % planavo veiklą metams į priekį, o 18 % apskritai neplanavo rinkodaros veiksmų ir dirbo pagal poreikį.
Šie skaičiai išryškina atotrūkį tarp pozicionavimo ir jo įgyvendinimo. Įmonė gali žinoti, kokią vietą nori užimti rinkoje, tačiau be ilgalaikio plano neturėti aiškaus kelio, kaip ten patekti.
Planavimas nereiškia, kad viską būtina numatyti iš anksto ir nieko nebegalima keisti. Priešingai – aiški kryptis padeda lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius, nes žinoma, kokio rezultato siekiama ir kokius prioritetus verta išlaikyti.
Net didelis biudžetas negarantuoja strateginio nuoseklumo
Tyrimas parodė, kad didesnis rinkodaros biudžetas savaime negarantuoja ilgalaikio planavimo. Net tarp didžiausius biudžetus valdančių įmonių pasitaikė organizacijų, kurios rinkodaros veiksmus planavo tik metams arba apskritai veikė pagal poreikį. Be to, pusė savo rinkodaros efektyvumą blogai vertinusių įmonių nurodė rinkodaros veiksmų neplanuojančios.
Tai aktualu ir įmonių vadovams, kurie tikisi augimo, tačiau rinkodarą valdo kaip nuolat atsirandančių užduočių sąrašą. Strategija tampa naudinga tik tada, kai ji virsta konkrečiais prioritetais, atsakomybėmis, biudžetu ir reguliariai vertinamais veiksmais.
5. B2B RINKODAROS BIUDŽETAS
Daugumos B2B įmonių rinkodaros
biudžetas nesiekia 50 tūkst. Eur
per metus
60 % įmonių metinis rinkodaros biudžetas – iki 50 000 Eur Tyrimo biudžetų pjūvyje dauguma įmonių nurodė palyginti kuklius metinius rinkodaros biudžetus. 31 % respondentų rinkodarai skyrė iki 10 000 Eur per metus, o 29 % – nuo 10 000 iki 50 000 Eur. Taigi 60 % įmonių metinis biudžetas nesiekė 50 000 Eur. Dar 18 % skyrė 50 000–100 000 Eur, o 100 000–250 000 Eur ir daugiau nei 250 000 Eur biudžetus turėjo po 10 % respondentų.
Mažas biudžetas nebūtinai reiškia, kad rinkodara negali būti efektyvi. Tačiau kuo mažiau išteklių turima, tuo svarbiau pasirinkti prioritetus, atsisakyti mažai vertės kuriančių veiklų ir suprasti, kaip kiekviena investicija prisideda prie verslo tikslų.
Net didelis biudžetas negarantuoja strateginio nuoseklumo
Tarptautinėje B2B praktikoje 5 % apyvartos rinkodarai dažnai pateikiama kaip orientacinis rodiklis, padedantis planuoti augimo investicijas. Vis dėlto tai nėra universali taisyklė, tinkanti kiekvienai įmonei – reikalingas biudžetas priklauso nuo verslo modelio, maržos, rinkos, augimo ambicijų ir pardavimo ciklo.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tokio dydžio investicijos buvo retos. Net tarp įmonių, kurių metinė apyvarta viršijo 10 mln. Eur, 38 % rinkodarai skyrė mažiau nei 50 000 Eur per metus.
Šis rezultatas kelia klausimą apie investicijų ir lūkesčių santykį. Jei įmonė nori auginti žinomumą, plėstis į naujas rinkas, generuoti kvalifikuotas užklausas ir kartu palaikyti pardavimų komandą, ar jos skiriami ištekliai atitinka šias ambicijas?
Kur nukreipiamos rinkodaros pastangos?
Tyrimo duomenimis, 27 % rinkodaros pastangų buvo skiriama prekės ženklo įvaizdžiui ir žinomumui, o 22 % – užklausų generavimui. Kartu šios sritys sudarė beveik pusę nurodytų pastangų. Dar 13 % teko darbdavio įvaizdžiui, 13 % – vidinei komunikacijai, 10 % – įmonių socialinei atsakomybei, o 8 % – tyrimams.
Toks pasiskirstymas rodo, kad įmonės rūpinasi ir prekės ženklo matomumu, ir potencialių klientų pritraukimu. Tačiau vien šių veiklų vykdymo nepakanka – svarbu suprasti, kaip jos susijusios tarpusavyje ir kokį rezultatą sukuria.
Jeigu žinomumui skiriama didelė dalis resursų, verta įvertinti, ar svetainė, turinys ir pardavimų procesas padeda tą dėmesį paversti realiomis galimybėmis.
Mažesnis biudžetas – ne priežastis veikti be strategijos
Konkurencinis pranašumas nebūtinai prasideda nuo didžiausio biudžeto rinkoje. Jis gali prasidėti nuo aiškesnio pasirinkimo, kam skirti turimus pinigus, kokius klientus pasiekti ir kokį rezultatą būtina išmatuoti. Rinkodaros biudžetą reikėtų vertinti ne tik kaip išlaidų eilutę, bet ir kaip investiciją, kuriai būtinas aiškus tikslas bei pagrindimas. Prieš didinant biudžetą verta išsiaiškinti, kurios veiklos kuria vertę, o kur resursai naudojami iš įpročio.
6. B2B Rinkodaros priemonės
Interneto svetainė išlieka
svarbiausia B2B rinkodaros
priemone
Tyrimo dalyviai interneto svetainę įvertino kaip svarbiausią B2B rinkodaros priemonę. Jos svarbos vidurkis siekė 4,04 balo iš 5, o svetainę naudojo 99 % respondentų. 72 % įmonių ją vertino kaip svarbią arba labai svarbią.
Tai suprantama: B2B pirkimo procesas dažnai trunka ilgai, o potencialus klientas prieš susisiekdamas su pardavėju gali savarankiškai ieškoti informacijos, lyginti tiekėjus ir vertinti jų patikimumą. Svetainė tampa vieta, kurioje įmonė turi aiškiai atsakyti į svarbiausius klausimus: kokią problemą sprendžia, kam jos pasiūlymas skirtas, kuo jis skiriasi nuo alternatyvų ir kodėl verta rinktis būtent ją.
Todėl svarbu ne tik turėti svetainę, bet ir užtikrinti, kad ji padėtų potencialiam klientui judėti pirmyn – nuo pirminio susidomėjimo iki užklausos ar pokalbio su pardavimų komanda.
Tyrimo duomenimis, turinio rinkodaros svarbos vertinimas siekė 3,77 balo iš 5, o ją naudojo 90 % respondentų. Socialinių tinklų rinkodaros įvertinimas buvo 3,72 balo (naudojo 94 %), tradicinių renginių – 3,68 balo (95 %), o SEO – taip pat 3,68 balo (88 %). Šie skaičiai atskleidžia, kad Lietuvos B2B įmonės naudoja gana platų priemonių spektrą.
Ryškiausias atotrūkis matomas B2B elektroninės komercijos srityje. Nors jos svarbos vertinimas siekė 3,63 balo iš 5, šią priemonę naudojo tik 60 % respondentų. Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienai B2B įmonei reikia elektroninės parduotuvės. Tačiau verta įvertinti, ar dalį pirkimo proceso galima supaprastinti skaitmeniniais sprendimais: suteikti klientams galimybę patogiau peržiūrėti produktų katalogą, rasti techninę informaciją, palyginti pasiūlymus ar pateikti užklausą.
7. RINKODAROS REZULTATŲ MATAVIMAS
B2B įmonės dažniau matuoja
pardavimus nei ilgalaikę rinkodaros
vertę
Dažniausiai matuojamos pajamos ir užsakymai Tyrimo duomenimis, 60 % respondentų rinkodaros rezultatus vertino pagal gautas pajamas ir užsakymus. 45 % stebėjo kvalifikuotų užklausų skaičių, 35 % – žinomumo rodiklius, o 28 % – investicijų atsiperkamumą (ROI).
Pajamos ir užsakymai parodo galutinį rezultatą, tačiau ne visada paaiškina, kodėl jis pasiektas. Kvalifikuotos užklausos padeda įvertinti potencialių klientų kokybę, CAC – kiek kainuoja pritraukti klientą, o LTV – kokią vertę klientas gali sukurti per visą bendradarbiavimo laikotarpį.
Stebint tik vieną rodiklį, gali likti nepastebėta svarbi viso proceso dalis. Pavyzdžiui, augantis užklausų skaičius nebūtinai reiškia geresnius pardavimų rezultatus, jeigu užklausos nekokybiškos arba klientų pritraukimas kainuoja per daug.
Mažesnis biudžetas – ne priežastis veikti be strategijos
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės dažniau stebi pajamas ir užklausas nei kliento pritraukimo kaštus ar ilgalaikę kliento vertę. Tarptautinių tyrimų apžvalgoje pateikiamas papildomas kontekstas: Lietuvos įmonės pagal pajamų matavimą atsiliko 19 %, pagal CAC – 60 %, o pagal LTV – 49 %. Šie skirtumai nurodyti pačioje ataskaitoje ir turėtų būti vertinami atsižvelgiant į lygintų tyrimų metodiką.
Rezultatai leidžia išskirti vieną svarbią tobulėjimo kryptį: neapsiriboti klausimu, kiek rinkodara atnešė pajamų, bet vertinti ir tai, kiek kainavo tą rezultatą pasiekti bei kokią ilgalaikę vertę sukuria pritraukti klientai. Tokia analizė padeda pagrįsčiau paskirstyti biudžetą, pasirinkti prioritetus ir geriau susieti rinkodaros bei pardavimų veiklą.
B2B rinkodaros augimui būtina ilgalaikė strategija, aiški vertės komunikacija ir fokusas į verslo rezultatus
Turėkite kelis ateities scenarijus
Pozicionavimą paverskite veiksmų planu: apibrėžkite, kur norite būti po 3–5 metų, kokias rinkas ir klientus pasiekti bei kokią vertę jiems pasiūlyti. Numatyti keli realistiški scenarijai ir reguliariai peržiūrima strategija padės išlaikyti kryptį net pasikeitus aplinkybėms.
Investuokite į vertės klientui komunikaciją
Supraskite klientų poreikius, sprendimų priėmimo kriterijus ir abejones, o savo pasiūlymo vertę susiekite su konkrečiais jų verslo rezultatais. Šią vertę nuosekliai komunikuokite per pozicionavimą, naudingą turinį, klientų istorijas ir svetainę, kad tinkami klientai greičiau suprastų, kodėl jūsų sprendimas jiems tinkamas.
Žinomumą paverskite užsakymais
Jei investuojate į prekės ženklo žinomumą, įvertinkite visą potencialaus kliento kelionę – ar jis lengvai randa informaciją, supranta kuriamą vertę ir gauna atsakymus į svarbiausius klausimus. Užtikrinkite sklandų rinkodaros ir pardavimų bendradarbiavimą bei matuokite, kiek susidomėjusių žmonių tampa klientais.
Identifikuokite vietas, kuriose potencialūs klientai prarandami, ir stiprinkite būtent jas. Kartais didžiausią naudą sukuria ne nauja kampanija, o aiškesnis pasiūlymas, geresnis svetainės turinys ar glaudesnis rinkodaros ir pardavimų bendradarbiavimas. Svarbiausia išvada: konkurencinį pranašumą kuria ne pavienės priemonės, o nuosekli sistema, kurioje strategija, komunikacija, svetainė, pardavimai ir rezultatų matavimas veikia kartu.
D.U.K.
Atsakome į kylančius klausimus
B2B rinkodara – tai veiklos, kuriomis įmonė pristato savo produktus ar paslaugas kitoms įmonėms, padeda joms suprasti kuriamą vertę ir skatina verslo santykius. Nuo B2C ji dažnai skiriasi ilgesniu pirkimo ciklu, sudėtingesniu sprendimų priėmimu ir didesniu poreikiu pagrįsti investiciją.
„We Are Marketing“ tyrime 66 % respondentų būtent veiklos specifiką ir sprendimų priėmimo kompleksiškumą nurodė kaip vieną didžiausių iššūkių.