B2B marketingas: pralaiminčios praktikos ir kaip jų atsikratyti

Ko lietuviškoje B2B rinkodaroje yra daugiausiai? Lengvas klausimas. Belenko. Turime labai daug belenko. 

Belenką daryti belenkaip dažniausiai paskatina geri norai ir entuziazmas. 

Mažai kas sutiktų, kad padarė belenką – marketingas visus paverčia šiek tiek kūrybininkais, o tai, į ką įdedi savos širdies bei pastangų, iš karto yra brangiau už brangiausių agentūrų nebelenką. 

Tas belenkas paprastai remiasi nuojautomis ir nuogirdomis, kurios iš esmės nėra blogos. Taip, yra tiesos, kad LinkedIn’as gali nešti gerą potencialių klientų srautą, jei ten ką nors veiksi. Taip, jums laikas atsinaujinti tinklapį. Taip, yra logikos nore einant į užsienio rinkas pasileisti reklaminę kampaniją. Yra logikos ir išnaudoti dirbtinį intelektą kuriant savo marketingo strategiją. 

Tik parodai tą išmylėtą rezultatą kam nors turinčiam daugiau patirties ir matai vien skausmą veide. Čia juk belenkas gavosi – ir ne gerąja prasme. 

Jei reikėtų balsuoti, sakyčiau, kad belenkokio B2B marketingo darymas suvalgo daugiausiai resursų iš visų galimų neefektyvumų. Svarbiausia, suvalgo labai daug laiko ir energijos – kas, skaičiuojant vadovų/pardavėjų resursus, turbūt yra smarkiai brangiau nei tiesioginės išlaidos. Vis tiek juk pataupėt, kur galėjot. 

Ši atmintinė parengta mano LinkedIn įrašų pagrindu tiems, kurie nori geriau atpažinti belenką. O dar geriau – jo visai išvengti.